„Uždek žvakutę Rokiškio krašto partizanams“

  Artėjant Vėlinėms, kai žemės kauburėliai nušvinta žiburėliais, mažytėmis ugnies liepsnelėmis, tie smėlio kalneliai mums tampa ypač artimi ir brangūs. Juose amžinajam poilsiui guli artimieji, suteikę mums gyvybę, mokę mylėti artimą, Dievą, tėvynę. Visų mirusiųjų pagerbimo dieną žmonės meldžiasi ne tik už artimuosius, bet ir už žuvusius laisvės kovotojus.

  2024 m. spalio 22 d.  ,, Romuvos“ gimnazijos I c klasės mokiniai su  lietuvių kalbos mokytoja Indra Kazulėniene  dalyvavo tradicine tapusioje istorinėje akcijoje „Uždek žvakutę Rokiškio krašto partizanams“, siekdami aplankyti laisvės kovotojų žūties  bei atminimo ženklais pažymėtas istorines vietas. Pirmieji aplankyti amžinojo poilsio atgulę broliai partizanai ilsisi Juodalungės miške, kuriame šiuos tragiškus įvykius leidžia prisiminti čia esantis paminklinis žymuo su užrašu: ,,Nužudytiems ir šiame miške užkastiems Rokiškio krašto kovotojams už Lietuvos laisvę atminti 1944 – 1953.“ Susimąstome. Padedame krauju iškovota trispalve perrištus vainikėlius, uždegame atminimo žvakelę ir tylos minutės metu mintimis sugrįžtame į praeitį, apie kurią mums papasakojo partizanų įamžinimo vietomis vedžiojęs istorikas Algis Kazulėnas. Kitas aplankytas koplytstulpis, pavadintas ,,Kančia“ ir žymintis partizanų užkasimo vietą, yra Rokiškio aerodromo giraitėje. Žmogus, pasiryžęs įamžinti žuvusiuosius. - Vytautas Petrauskas. Ant jo, užrašas byloja apie šiurpius to meto įvykius: ,, Jūsų kančios – tai tėvynės laisvė.“ Koplytstulpis pastatytas 1994 metais toje vietoje, kurioje pokario metais į buvusius apkasus, iškastus karo metu, sovietiniai budeliai sumesdavo nužudytas aukas, atvežtas iš Rokiškio kalėjimo. Jis skirtas 1944-1946 m. Rokiškio apskrities NKVD skyriaus kalėjime nužudytų ir suimtų Rokiškio apskrities partizanų, rezistentų ir civilių gyventojų atminimui. Dar viena aplankyta vieta Rokiškio mieste yra paminklas tremtiniams ,,Rūpintojėlis". Jis yra tarsi maža koplytėlė, kurioje galima padėti gėlių, o kiaurymėse uždegti žvakes. Tada paminklas tampa šviečiančiu žibintu.  Kiaurymės - lyg maži langučiai į praeitį. Atmintis vertikali, besileidžianti į sluoksniuotus praeities klodus. Apie koplytėlę išdėstyti maži paminkliukai, kai kurie ne didesni už gimtojo krašto akmenis. Ant jų iškaltos tremtinių, partizanų pavardės, žuvimo datos ir vietos. Simboliška, jog tremtinių kančias Vytauto gatvės parke įamžino Roberto Antinio jaunesniojo akmens skulptūra: šio menininko tėvas Robertas Antinis sukūrė Nepriklausomybės paminklą, prie kurio taip pat padėjome trispalve aprištą vainikėlį ir uždegėme žvakutę.  Aplankyti Rokiškio miesto Senosiose kapinėse palaidoti 1918-1921 m. Nepriklausomybės savanorių kapai  priminė žuvusiųjų kovotojų už laisvę šūkį: ,, Atiduok Tėvynei tai, ką privalai!“ Tai įpareigoja tęsti jų darbus ir būti ištikimais savo Tėvynei.

  Esame tikri, jog ir šiandien, technologijų amžiuje, tautos dvasia vis dar gyva. Privalome saugoti širdyje meilę, tikėjimą ir viltį.

I.Kazulėnienė