Poeto Pauliaus Širvio meilė siuvo mokyklai užuolaidas

Dažniausiai mes prisimename tuos, kurie daug nuveikė, prisimename ir tuos, kurie buvo labai geri žmonės. Kiti... Tarytum buvo, bet taip ir išeina nepalikę pėdsako. Būna pėdsakų, kuriuos sunkiai užpusto laiko smiltys.

Šviesios atminties Alfonsa Žegliūnaitė – Liolienė yra pasakojusi, kaip ruošėsi mokyklos atidarymui, kaip valė langus, siuvo užuolaidas... Ji prisimena aukštaūgį moksleivį Arvydą Dagį. Jis ir padėjo valytojoms užkabinti užuolaidas.

Vyresnės kartos žmonės prisimena, kad poetas Paulius Širvys dedikavo ne vieną eilėraštį Alfonsai, o eilėraštis ,,Nelaimei ar laimei tave pažinau“, tapo mėgstama daina. Daug kas vadina, kad tai liaudies daina.

Dalia Žemaitinė, buvusi gimnazijos raštinės vedėja prisimena ir dar vieną faktą, kaip gavo mokykla laišką, adresuotą Alfonsai Žegliūnaitei. Tuomet, net mūsų Dalytė nežinojo kam jis skirtas, bet bendraudama su A. Lioliene išsiaiškino. Tai buvo nepaprastas siuntinėlis. Jame poetas P. Širvys siuntė savo poezijos knygą Alfonsai. Tai jau šviesūs ir prasmingi praeities akcentai.

Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje yra parengtas solidus kraštotyros darbas, skirtas poetui Pauliui Širviui. Jį tuometinėje III-je vidurinėje mokykloje moksleiviams pristatė, buvusi direktorė Zita Jodeikienė, o kartu su ja buvo ir P. Širvio meilė – A. Liolienė. Dabar jau šviesios atminties direktorius Gediminas Matiekus, yra sakęs, kad jaudinosi kaip praeis susitikimas, ar moksleiviai klausys viešnių, o tuo laiku mokėsi nemažai nekantrių ir irzlių moksleivių. Susitikimas praėjo labai gerai, moksleiviai įdėmiai klausėsi prisiminimų apie P. Širvį, o dar ir direktorės pasakojimą papildė poeto meilė – A. Žegliūnaitė – Liolienė. Buvo nuostabu. Smagu, kad išliko tik gražūs prisiminimai.