Nėjusi su dauguma ...

Dar dirbant Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Rokiškio miesto filiale, gražūs kultūriniai bendradarbiavimo ryšiai siejo mane, buvusią kolegę Sigitą Tvirkutienę, su gimnazijos pradinių klasių mokytoja Gražina Adomavičiene. Kas besuskaičiuos, kiek organizavome bendrų kultūrinių priemonių... Mokytoja Gražina moksleiviuose ugdė kūrybiškumą, o kartu ir griežtai reikalaudavo, kad moksleiviai skaitytų knygas. 

 

 Su mokytoja Gražina tekdavo daug bendrauti. Man patiko jos gilus požiūris į visuomeninį gyvenimą, politiką, aktyvius žmones. Mokytoja buvo griežta, reikli ir kūrybiška asmenybė. Išsibarstę po platųjį pasaulį jos buvę auklėtiniai, apie savo mokytoją galėtų pasakyti tikrai labai daug...

Pradėjus dirbti tuometinės „Romuvos“ gimnazijos bibliotekoje, kultūriniai bendradarbiavimo ryšiai su mokytoja Gražina dar labiau išsiplėtė. Savas spalvas skleidė „Poezijos pavasarėliai“, „Poezijos rudenėliai“, kurie vėliau net peraugo į „Literatūrines žiemas“.

Gimnazijos bibliotekos albume yra išlikusi ne viena nuotrauka iš šių literatūrinių renginių. Prisimenu renginį apie duoną. Į jį buvome pasikvietę dabar jau šviesios atminties ūkininką Vytautą Šliką. Jis dovanojo kepalą duonos. Ją kartu su moksleiviais godžiai valgėme su medumi. Mokytoja G.Adomavičienė gimnazijoje buvo atsakinga už renginių organizavimo įamžinimą. Šiandien gimnazijos archyve išlikę albumai su nuotraukomis. Tik... Pati mokytoja įamžinta daug mažiau...

Gimnazijos bibliotekos aplankuose suradau mano pačios rašytą informaciją spaudai: ,,Pasitinkant gimnazijos įkūrimo šventę (35 metų sukaktį), bibliotekininkės ruošiasi rengti ištikimiausių informacijos vartotojų 2 a kl. (mokyt. G.Adomavičienė) piešinių parodą ,,Biblioteka švenčia jubiliejų“. Antrokų piešiniuose atsispindės ne tik unikalios knygų kolekcijos, bet ir bibliotekos darbuotojų portretai“. Tą garsųjį portretą ir išsaugojome iki šių dienų...

Sugrįžtant prie gerbiamos mokytojos Gražinos asmenybės, galima teigti, kad ji gyveno pagal Romos imperatoriaus, karvedžio, filosofo Marko Aurelijaus teoriją: „Gyvenime svarbu ne eiti su dauguma, o sutarti su vidiniais paties suvoktais įstatymais“. Ji ir laikėsi tokių gyvenimo principų. 

Gimnazijos bibliotekoje turime vertingą mokytojos Gražinos sūnaus, Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Atrankos centro viršininko Rimvydo Adomavičiaus dovanotą B.Kviklio enciklopedijos „Mūsų Lietuva“ leidimą. Prasmingi žmonių darbų pėdsakai neišdyla. Jie gyvena ...

Reda Kiselytė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•