Atmintinė dešimtokui (ei)

Skaityti dokumentą

Darbai, kuriuos diktuoja atlikti širdis

atlasasLietuvosIstorijaKasdieninėje veikloje būna įvairių situacijų. Vienus darbus padarome greičiau, kiti ,,velkasi“ nepadaryti, o dar kitus diktuoja atlikti širdis. Būna taip, kad jų negalime nepadaryti. Taip įvyko ir šį kartą...
Pastovūs III gimnazijos klasės lankytojai dalinosi įspūdžiais apie mokytoją Algirdą Garuolį. Tie įspūdžiai, vertinimai šilti, atviri, įsimintini, o kartais ir juokingi. Gimnazistai vieni kitiems pasakoja savo tėvų pasakotas istorijas apie buvusį jų mokytoją A. Garuolį. Smagu, kad viena karta kitai perduoda tokias istorijas.

GaruolisŠviesiomis spalvomis mokytojo A. Garuolio paveikslą tapo buvusi jo mokinė, dabar jau matematikos mokytoja Laima Karkaitė. Ji džiaugiasi, kad mokytojas ją paskatino stoti į Vilniaus universitetą, o ne į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą. Šviesios atminties mokytoją gerbiama Laima prisimena giliai žvelgiantį į pasaulį, nevengiantį šmaikštumo, mokiusį moksleivius mąstyti, mėgusį jiems patarti ir daug bendravusį su mokiniais.
Mokytojo A. Garuolio giminaitė Dalia Vainiūnienė, dėkojo už tai, kad prisiminiau gerbiamą Algirdą jau ankstesnėje išplėstinėje žinutėje. Parašyti apie šį žmogų galima knygą, o prasmingų, pamokančių ir šmaikščių istorijų, knygoje būtų ne viena...
Kai kurių epizodų negalima neparašyti, juos tiesiog diktuoja širdis. Gerbiama Dalia papasakojo situaciją, kad kai kurie Algio (taip ji vadino savo giminaitį), buvę mokiniai, prie jo karsto atsisveikino su mokytoju, jam bučiuodami rankas... Po tokios žinios jau nebesinori pridurti nieko, pats žmogaus gyvenimas kalba už save.
Gyvename. Paliekame pėdsakus. Yra reiškinių poelgių, kurie neišdyla... Jie gyvena kitų žmonių širdyse.

R.Kiselytė