Kaip mokytoja atėjo manęs „gelbėti“?

Sukasi istorijos ratas, o prisiminimai išlieka. Atmintyje atkuriu šviesios atminties mokytojos Stasės Sarakienės paveikslą. Prisimenu istorijos kabinete didžiulį pasaulio žemėlapį, o mokytoja mums aiškindavo karų, revoliucijų ir kitų istorinių įvykių priežastis...

 Iš atminties neišblėsta dar vienas faktas, kuris yra susijęs su mano atėjimu dirbti į tuometinės Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos biblioteką. Mano istorijos mokytoja S. Sarakienė „Gimtajame Rokiškyje“ perskaitė informaciją, kad aš laimėjau konkursą gimnazijos bibliotekos vedėjos vietai užimti. Pedagogė į gimnazijos biblioteką atėjo manęs „gelbėti“. Ji mane pažino labai tylią, ramią, smulkutę, mažutę moksleivę ir sunkiai įsivaizdavo, kad aš galėčiau dirbti triukšmingoje gimnazijoje ir suvaldyčiau didžiulį būrį gimnazistų. Tuo metu gimnazijoje mokėsi virš 1200 gimnazistų. Kai bibliotekoje apsilankė išsigandusi gerbiama mokytoja, aš jai drąsiai pasakiau:

,, – Mokytoja, nebijokite, aš viską įveiksiu ir man čia bus gera!“

Tas epizodas neišblėso iki šių dienų. Išlydėjau mokytoją, bet tuomet akyse suspindo džiaugsmo ašaros. Tą akimirką buvo labai gera, kad manimi rūpinosi, dėl manęs pergyveno mano buvusi mokytoja. Laikas labai greitai skubėjo... Nuo vieno skambučio iki kito, nuo vieno rugsėjo iki kito... Užeidavo mokytoja į gimnazijos skaityklą ir biblioteką. Dažnai su ja paklabėdavome apie darbą, skaitymą, knygas. Visai prieš mirtį, vasarą, mokytoją S. Sarakienę sutikau prekybos centre „IKI“. Pasisakė, kad ją ėda liga, bet buvo žvali ir savimi pasitikinti.

Taip jau susiklostė gyvenimo kubeliai, kad mūsų gimnazijos personalo specialistės Janinos Bunevičienės keliai susikryžiavo su mokytojos giminaite. Mokytoja paliko daug knygų. Gerbiamos Janinos dėka, knygos atkeliavo į mūsų gimnaziją. Dabar jos yra prie gimnazijos skaityklos ir vadovėlių saugyklos.

Kai skaitykloje lankėsi buvusi gimnazijos direktorės pavaduotoja Nijolė Zabarskienė, ji pasakė, kad gerai sugalvojote, taip įamžindami mokytojos S.Sarakienės atminimą. Sukasi istorijos ratas, žmonės išeina, o prisiminimai išlieka... Svarbiausia, kad šilti ir nuoširdūs.